- This topic has 0 replies, 1 voice, and was last updated 2 months, 2 weeks ago by
.
-
„NBA Europe“ mėto pakankamai signalų, kad sirgaliai patikėtų, jog nauja krepšinio era prasidės jau netrukus. Nepaisant viso ažiotažo, Europos krepšinio galvų neramina mintis, jog dalis projekto vis dar tūno šešėlyje.
BasketNews neoficialiai bendravo su komandų vadovais ir svarbiausiais Europos krepšinio žmonėmis, rinkdami naujausius įspūdžius apie tai, kuo gali tapti „NBA Europe“ projektas.
Kiekviename pokalbyje kartojasi ta pati mintis.
Visi laukia gruodžio mėnesio, nes tuo metu tikimasi tikrų naujienų, kurios parodytų projekto kryptį, praneša BasketNews šaltiniai.
BasketNews aiškina, kodėl gruodis tapo tuo mėnesiu, kuris gali išgryninti „NBA Europe“ kryptį ir performuoti Europos krepšinio ateitį.
Svajonė, kuri kursto ažiotažą
Būkime atviri: „NBA Europe“ jau parodė, kad jie moka kurti intrigą. Jų komunikacija, laikas, kaip jie kuria ažiotažą – viskas veikia tiksliai.
Štai kodėl tai suveikė.
Visų pirma, NBA yra nežmoniško svorio produktas.
Kai tokio pajėgumo organizacija įžengia į Europą – į krepšinio ekosistemą, kuri troško pelno – tai iškart viską keičia.
Antra, „NBA Europe“ žmonėms šiame pasaulio krašte atneša tai, ko jie negali atsisakyti: viltį.
Viltis yra lengviausias būdas priversti visus kalbėti. Ji įtraukia Eurolygos gigantus, ambicingus vidutiniokus ir net tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, nes staiga kiekvienas gali įsivaizduoti save šiame paveiksle.
//www.instagram.com/p/DRNDfC2iJdb/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=loading
Vien ši eilutė užkabino pusę Europos: „NBA Europe“ nuolat užsimena, kad „bet kuri komanda iš Lietuvos, Serbijos ar Kroatijos“ vieną dieną galėtų gauti vietą turnyre, jei ji būtų pakankamai gera.
Vienos eilutės užteko, kad visi krepšinio romantikai būtų sužadinti. Nes sportinis principas, kurio Europa pastaruoju metu nelabai laikosi, vėl grąžinamas ant stalo.
Viltis yra galinga. Ji nieko nekainuoja, bet visi jos klausosi, įsivaizduoja ir ginčijasi, „NBA Europe“ puikiai žino, kaip tuo pasinaudoti.
Tuomet yra dar didesnė svajonė – ateities projektai.
Nuo Europos komandų dalyvavimo NBA turnyruose, tokiuose kaip NBA taurė, iki seniai svajoto NBA diviziono Europoje, iki ikisezoninių rungtynių, žaidėjų perėjimų ir gilesnio ryšio tarp dviejų žemynų.
Yra sėjama reali vizija, kuri dar prieš vienerius metus neegzistavo.
Nepaisant viso šurmulio, „NBA Europe“ siūlo struktūrą ir viziją, kurios galėtų modernizuoti Europos krepšinį taip, kaip iki šiol nebuvo įmanoma.
Europa šiandien į NBA išsiunčia užaugintas ryškiausias savo žvaigždes, o abipusis ryšys niekada nebuvo toks stiprus – „NBA Europe“ projektas galėtų šį ryšį iš individualaus perkelti į organizacinį.
Bet kol svajonė tikra – vieno esminio elemento vis dar trūksta.
Kas iš tikrųjų gali sau leisti prisijungti prie „NBA Europe“?
Sukurti pelningą, stabilią, elitinę krepšinio lygą Europoje – beprotiškai sunku. Jei būtų lengva, europiečiai tai būtų padarę seniai.
Štai didieji klausimai – momentas, kai ažiotažas baigiasi, kvapas išsisklaido, o realybė paprašo detalių.
Pirmasis klausimas akivaizdus: pelningumas.
Visiems patinka svajoti apie „NBA Europe“ iki tol, kol prieina prie eilutės, kurioje, pasak šaltinių, jau dabar rašoma: tarp 500 mln. ir 1 mlrd. JAV dolerių vien už patekimą.
Į šią sumą, kaip teigia BasketNews šaltiniai, jau yra įskaičiuoti arenos statybos kaštai – tai reiškia, kad jei klubui reikia naujos arenos, ji patenka į šią kainą, o ne prisideda papildomai.
Bet klausimas išlieka: kiek Europos klubų realiai tai gali įpirkti?
Pavyzdžiui, „Fenerbahče“ skola, pasak žurnalisto Yagizo Sabuncuoglu, 2025 m. rugsėjį siekė 588 mln. eurų. Ir tai – viena didžiausių Europos sporto organizacijų.
Taip pat yra dar vienas aspektas, kurį reikia apsvarstyti: „NBA Europe“ – tai nauja organizacija su pinigais, bet be pelningumo istorijos Europoje.
Kiek investuotojų rizikuos įdėti milijardą į sportą, kuris šiame žemyne niekada nebuvo finansiškai tvarus?
Futbolo klubai, kurių nori „NBA Europe“
Pasak BasketNews šaltinių, Artimųjų Rytų investuotojai yra pasiruošę per futbolo klubus įžengti į NBA ekosistemą. Tarp minimų – „Manchester City“ ir „Paris Saint-Germain“, po kurių skėčiais galėtų atsirasti ir naujos krepšinio franšizės.
Potencialios „NBA Europe“ lokacijos jau dabar minimos ir net viešai patvirtinamos NBA atstovų: Mančesteris, Londonas, Barselona, Madridas, Roma, Milanas, Paryžius, Berlynas, Miunchenas, Atėnai ir Stambulas.
Tai – rinkos, kurios matomos kaip būsimos lygos pamatai.
Naujausiame išstojime Markas Tatumas įvardijo itin aiškiai: Madrido „Real“, „Barcelona“, „Manchester City“, PSG ir „AC Milan“ – tai yra futbolo komandos, kurios matomos kaip galimos naujos franšizės.
Italijos krepšinio lygos vadovas Gianni Petrucci ir Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius žengė dar toliau – jie kaip kandidatę paminėjo ir „Manchester United“ komandą.
Milašius taip pat iškėlė įdomų modelį: kad Berlyno ALBA būtų sujungta su Berlyno „Hertha“ – futbolo klubu, šiuo metu žaidžiančiu antrajame Vokietijos divizione.
//www.instagram.com/p/DQySQcdCE9n/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=loading
Du klubai, kuriuos stebi visi
Nors ankstyvuosiuose „NBA Europe“ paruoštukuose akcentuojamos naujos franšizės – komandos be jokios istorijos Europos krepšinyje – keli esami Eurolygos klubai vis tiek išlieka lygos taikinyje.
Jų buvimas projektui suteiktų ne tik prestižo – jis duotų stuburą, patirtį, kultūrą ir organizacinio tvirtumo, kurio naujos komandos nuo pirmos dienos nesuteiktų.
Būtent tai yra didžiausias svertas: Madrido „Real“ ir „Barcelona“ nėra tik didžiuliai vardai
– tai klubai, kurie gali suvilioti ir paskui save patraukti kitus.Jie – modernios Eurolygos įkūrėjai, vieni didžiausių investuotojų ir sprendimų priėmėjų. Jei jie nuspręstų pakeisti kryptį – signalas visiems likusiems būtų aiškus: projektas tikras, gyvybingas ir jį sekti yra verta.
Jų svoris ne tik legitimizuoja „NBA Europe“ projektą – jis gali sukelti domino efektą, paskatinantį kitus klubus rimtai pagalvoti apie perėjimą į kitą barikadų pusę.
Tačiau ne visos viešai minimos komandos turi tvirtą poziciją.
Pavyzdžiui, yra žiniasklaidoje buvo minima, kad Miuncheno „Bayern“ yra komanda, kuri šoks į naująjį projektą, tačiau BasketNews šaltiniai teigia, kad jų situacija keičiant kryptį nėra tokia pažengusi, kaip skelbė „The Athletic“.
Buvo minima, kad Vilerbano ASVEL bandys pereiti į „NBA Europe“ projektą, tačiau Eurolygos bendruomenei potencialus šios komandos praradimas nėra skausmingas.
Tuo metu Stambulo „Galatasaray“ viešai pareiškė apie dalyvavimą diskusijose dėl dalyvavimo „NBA Europe“, tačiau BasketNews šaltiniai praneša, kad lyga vis dar vertina ir „Fenerbahče“ perspektyvas prisijungti prie projekto, nors pirminiuose planuose komandai iš Stambulo buvo numatyta viena vieta.
Kodėl arenos gali sulėtinti procesą?
NBA vadovai viešai kalbėjo apie iššūkį suderinant algų kepurės struktūrą su Europos mokesčių, įstatymų ir finansų taisyklėmis.
Tačiau viena iš didžiausių ir neišspręstų problemų yra infrastruktūra.
Europoje paprasčiausiai nėra tiek arenų, kurios atitiktų NBA standartus. O jei projektas planuoja startuoti 2027 m. spalį – sunku įsivaizduoti, kad per kelerius metus staiga išdygs visiškai naujos arenos Londone, Romoje, Paryžiuje, Berlyne ar Madride.
Taip, kai kuriose rinkose jau yra modernių arenų. Bet daugeliui reikėtų rimtų atnaujinimų. Taip pat ypač svarbu ir tai, kad arenos nepriklauso klubams, o tai yra didžiulis galvos skausmas lygai, paremtai ilgalaikių pajamų modeliu.
Naujos arenos planai Londone kol kas yra tik ant popieriaus – jie nėra patvirtinti, o iki statybų yra labai toli.
Roma ir Milanas taip pat turi savo infrastruktūros iššūkių.
Kai kurios komandos galėtų žaisti dabartinėse arenose, kol yra statomos naujos, Europos sprendimų priėmėjai nuolat kartoja tą pačią problemą dėl patalpų.
Tai yra svarbiausias praktinis klausimas, kuris iki šiol neturi aiškaus sprendimo.
Ar startas 2027 m. – realus?
„NBA Europe“ vadovas George’as Aivazoglou iš pradžių buvo cituojamas, sakydamas, kad lyga „startuos 2027 m. spalį“. Tačiau vėliau žinutė buvo pataisyta – tiek „Gazzetta dello Sport“, tiek BasketNews.
Tai, kas iš pradžių skambėjo kaip tvirta starto data, dabar oficialiai tapo: „siekiama startuoti 2027 m. spalį“. NBA tai paaiškino kaip vertimo klaidą.
Vieno žodžio pokytis, bet tai – milžiniškas skirtumas.
Jei 2027 m. nebėra realūs, startas automatiškai nusikelia bent metams.
Jau sklando patikimi gandai, kad „Real“ ir „Barcelona“ 2026-2027 m. sezoną, kaip pereinamąjį laikotarpį prieš „NBA Europe“, galėtų žaisti FIBA Čempionų lygoje. Bet… kas, jei reikės ne vienerių, o dvejų metų? O galbūt daugiau?
Tada dvejonės tampa suprantamos. Klubai, kurie rimtai svarsto apie perėjimą, gali savęs pradėti nepatogaus klausimo:
Ar laukimas ir nežinomybė iš tikrųjų yra verta to?
Jeigu „NBA Europe“ nepavyks prisivilioti kelių įsitvirtinusių ir tvirtų organizacijų, lyga rizikuoja startuoti turėdama stuburą, sudarytą beveik vien tik iš visiškai naujų franšizių. O toks modelis – nors ant popieriaus atrodo įdomiai – kelia suprantamą nerimą ir nežinomybę.
Gyvendamas Vilniuje mačiau, kokio sudėtingumo gali būti projektai, kurie pradedami nuo nulio.
Vilniaus „Wolves“ su milžiniškomis investicijomis į Lietuvos krepšinį atėjo prieš trejus metus – stiprūs vadovai, ambicingi planai plėstis į Londoną ir Dubajų, nuosava arena.
Ant popieriaus tai atrodė modernu, prabangu ir pažangu. Praėjus trims sezonams, klubas buvo uždarytas.
Didžiulių idėjų ir nušlifuotų prezentacijų neužteko.
Žinoma, „Wolves“ neturėjo NBA, Artimųjų Rytų investuotojų, didžiųjų futbolo prekės ženklų užnugario ar milžiniškos rinkos, kuri taptų „NBA Europe“ taikiniu. Tačiau pavyzdys vis tiek svarbus: grandiozinis ir ryškus startas negarantuoja tvarios struktūros.
Būtent todėl klubai – įskaitant ir dar apsispręsti nepasiryžusius grandus, tokius kaip „Real“ ir „Barcelona“ – prieš priimdami sprendimą laukia vieno labai konkretaus dalyko: tikro verslo ir veiklos plano.
Keli BasketNews šaltiniai teigia, kad „NBA Europe“ dar nėra pateikusi galutinio finansinio modelio, pajamų struktūros ar ilgalaikio sportinio formato potencialiems dalyviams.
O tai – pagrindinis rūpestis, ypač turint omenyje, kad projektas viešai „siekia“ startuoti po mažiau nei 23 mėnesių.Laikas čia taip pat kritiškai svarbus, nes po 2025-26 m. sezono Eurolygos akcininkai oficialiai atnaujins turimas licencijas.
Daugelis sprendimų priėmėjų Europos krepšinyje mano, kad toks ambicingas projektas, koks yra „NBA Europe“, turi pernelyg daug neatsakytų klausimų, kad jis startuotų 2027 m. spalį.
Kai kurie šaltiniai tiki, kad „NBA Europe“ startuos bet kokiu atveju. Tačiau nemažai jų taip pat mano, kad starto data gali nusikelti už 2027-ųjų ribos.
Naujienos, kurios galėtų pakeisti viską
Kito didžiulio žingsnio laukiama gruodį. Kaip teigia BasketNews šaltiniai, būtent tada „NBA Europe“ turėtų pristatyti aiškius finansinius duomenis ir visą projekto struktūrą.
Projektą konsultuoja „J.P. Morgan Chase“ ir „Raine Group“. Jeigu viskas bus patvirtinta, NBA indikavo, kad franšizių pirkimo procesas galėtų prasidėti pirmąjį 2026 m. ketvirtį.
Todėl visi – nuo Eurolygos gigantų iki naujų rinkų – laukia gruodžio. Nes būtent gruodį, pasak BasketNews šaltinių, turėtų paaiškėti tikroji „NBA Europe“ kryptis.
Kitas didelis klausimas – kaip „NBA Europe“ save pozicionuos, kai ji oficialiai startuos.
Projektas kuriamas kaip nepriklausoma, NBA valdoma lyga, kuri bendradarbiauja su FIBA. Tai reiškia, kad ji jau turi oficialų valdymo partnerį – ir tas partneris nėra Eurolyga.
Eurolygos vadovai ne kartą viešai išreiškė norą kalbėtis ir ieškoti galimo bendradarbiavimo, tačiau taip pat pripažino, kad pokalbiai su NBA stringa.
Šiame etape „NBA Europe“ juda savo keliu – formuodama struktūrą, rinkas ir ilgalaikę viziją be jokio realaus dabartinės elitinės Europos lygos dalyvavimo.
Vis dėlto Europos krepšinio ekosistemoje vis garsiau sklando mintis, kad terminai gali pakeisti viską.
Vis dažniau girdimas svarstymas: jeigu „NBA Europe“ startas nusikels, galbūt NBA ir Eurolyga galiausiai galėtų sėsti prie vieno stalo, sujungti resursus ir sukurti vieną aukščiausio lygio produktą, užuot skaldžiusios žemyną į dvi dalis.
Kol kas tai – teorija, o ne realybė.
//www.instagram.com/p/DPUVh5lkr4M/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=loading
Ir būtent todėl viskas vėl grįžta prie gruodžio.
Nes gruodį turėtų paaiškėti atsakymai į ilgą sąrašą klausimų, kurie jau mėnesius kybo ore.
Todėl laikykite spragėsius arti – viskas panašėja į kelių sezonų „Netflix“ dramą.
O juokingiausia? Net ir patys „prodiuseriai“ dar nežino, kuo baigsis finalinis epizodas.
- You must be logged in to reply to this topic.
